Pirmasis teatrinis įspūdis

Prieš pusę amžiaus Maskvoje veikė Natalijos Durovos žvėrių teatras. Ankstyvoje vaikystėje buvau tėvų kartą nuvežtas į “sostinę” ir nuvestas pažiūrėti šio stebuklo. Didžiausią įspūdį paliko ne dresiruoti kamuoliais žongliruojantys ruoniai, ne paklusnios rengtos spalvotais švarkeliais beždžionėlės, ne išdidūs gaidžiai, giedantys pagal pasakos apie carą Saltaną scenarijų. Tikrą sukrėtimą sukėlė vaizdelis, pamatytas vienoje kuklioje vitrinoje.

Ten, už stiklo, buvo kalėdinio stiliaus dekoracija –apsnigti žaisliniai geležinkelio stoties rūmai su daugybe šviečiančių langelių ir durelių ir laikroduku prie stogo. Priešais – žaislinis traukinukas, garvežys ir keli mažyčiai vagonai ant žiedu nutiestų bėgių. Štai suskambo laikrodukas, ir iš stoties durelių išlindo dresiruota pelė su pririšta prie galvos mažyte geležinkeliečio kepurėle. Ji patampė už varpelio, pritaisyto prie durų, ir čia prasidėjo tikras siaubas.

Iš stoties visų durelių ir užkampių pradėjo lįsti daugybė pelių ir žiurkėnų, aprengtų mažyčiais kailinukais ir surdutais, su kepurėlėmis ir skrybėlaitėmis, ir su lagaminais ir ryšuliukais, pririštais prie letenėlių. Visi šie graužikai karštligiškai, lipdami vienas per kitą, griūdami ir strigdami, susigrūdo į mažyčius vagonus. Garvežyje žiurkėnas su mašinisto kepurėle patampė už švilpuko, ir traukinukas su tirtančiais graužikais, klaikiai išsprogdinusiais akis ir maskatuojančiais kepurėtomis galvutėmis iš langelių, krypuodamas nuriedėjo ratu.

Nuo viso to reginio iš neapsakomo siaubo užgniaužė žadą, o po to įvyko normali vaikiška reakcija: buvo kapitaliai privaryta į kelnes...